lapkritis. Stebuklingų medžių, migdolinių arbatų, katinų, jaukių šypsenų, šokoladinių vakarų, gatvių žibintų, rūkų, vilnonių kojinių, mėnesienos pasivaikščiojimų metas... ir netik. ir labai artimų, savų žmonių prisiminimų metas - tų, kurie labai toli ir kurių šypsena, dėl tos pačios priežasties, dar labiau džiugina. žmonių, dėl kurių žiūrint į kalendorių mintyse net nebegalvojant tari "na, na..?" , žmonių, po kurių pokalbių užsimerkus nusišypsai, kai niekas nemato... ir be kurių šalia vis dar labai keista - po šitiek laiko praeinant pro Mūsų išmindytas vietas pasižiūri į užuolaidėtą langą ir kažką nebyliai pagalvoji... Šitaip kvepia gvazdikėliai tarp citrinos gabaliukų puodelio šone. Šitaip laukia varnėnai gyvatvorėj, kad žmonės grįžtų namo ir paliktų neprižiūrimas obelis. Šitaip lapkritis.
leaves fall - november's joy. I have noticed that i feel a little in-love toward the ends of the weeks..
R.
No comments:
Post a Comment